Anądien pasikvietusi svečių pasijutau išties nejaukiai: vos įžengę į kambarį jie slapčia ir labai atsargiai pradėjo dairytis po erdvę, o tik įsitaisę ant sofos toliau skenavo ir tyrė aplinką. Buvo tikrai nejauku, ypač žinant, kad manasis svetainės interjeras yra dar visai šviežutėlis. Ar įsirenginėjant savo svečių erdvę kažką padariau ne taip? Kaip paaiškėjo vėliau, pasitarus su interjero dizainą studijuojančia pažįstama, tikrai šiek tiek nugrybavau…
Visų pirma, didžiausia ir labiausiai akis badžiusi mano svetainės bėda buvo paliktas mano močiutės vestuvių proga kažkada pas mane ant sienos taip ir užsilikęs kaboti kilimas. Na taip, teisingai, panašu į rusų interjerų klasiką. Nesiginčiju — labai blogai, na bet žinot, močiutės dovana, negi taip lengva ranka imsi ir nukabinsi?.. Tačiau teko, visgi ne dulkėtas sienos uždangalas turi būti svarbus šiuolaikiško, jauno žmogaus būste, o gerų draugų būrys, nesibaiminantis nuo senienų parskrendančių kandžių.
Pylos gavau ir už modernią, atvirą komodą, netvarkingai prikrautą knygų, įvairiausių popierių ir šiaip visokių smulkmenų. Tiesiog vos atsikrausčiusi į naują būstą neturėjau daug laiko tvarkingai išsirūšiuoti daiktų ir štai — mano betvarkė neprasprūdo svečiams pro akis. Na ką gi, bent žinau, kad šituo reikalu reiks tikrai rimtai užsiimti…
Pasirodo, katino plaukais aplipusi sofa ir du foteliai taip pat mano būste svetainės interjerui nepridėjo grožio. Estetiškai netvarkingai atrodantys baldai, šiuo atveju, mano Micės numestas kailiukas šiek tiek pašiurpino svečius, tad žinokit — švara lygiai tokia pat svarbi!
Ir žinoma, jei jau yra svetainėje gėlės tai geriau jau gyvos. Maniškės ryškiaspalvės gėlytės taip pat buvo papeiktos, vien dėl to, jog buvo plastmasinės ir visam svetainės interjerui pridavė ne prabangos, o pigaus kičo įvaizdį.
