Fotoaparatą rankose laikau nuo vaikystės, tačiau šioje srityje nesu lankęs jokių kursų, neturiu fotografo diplomo. Tariant paprastais žodžiais, esu savamokslis, idėjinis fotografas. Tiesa, ilgą laiką net nesu skelbęs savo darbų viešai, tad išpopuliarėjus socialiniams tinklams ir atsiradus galimybei nuotraukas talpinti internete, ėmiau kaupti šiokią tokią duomenų bazę ir rūšiuoti nuotraukas pagal sritis.
Žmonės. Nenoriu girtis, tačiau viename iš socialinių tinklų ši skiltis kaip mat susilaukė gana nemažo dėmesio ir mane ėmė samdyti įvairiomis progomis. Kas gi atsisakys vieno kito savaitgaliais uždirbamo euro? Pradėjau samdomo fotografo karjerą.
Noriu papasakoti apie įsimintiną atvejį, kuris nutiko ne taip jau seniai ir mano pasąmonėje įstrigo lyg keistas (ne blogas), keistas sapnas. 
Sulaukiu skambučio iš nežinomo, kitos valstybės numerio. Reikalinga šeimos fotosesija. Na, reikalinga, tai reikalinga. Imu klausinėti kas ir kaip, kur norėtų fotografuotis, kokių nuotraukų pageidautų ir panašiai. Standartiniai klausimai. Vyriškas balsas kalba lėtai, iš kitos ragelio pusės jaučiu sklindantį labai didelį, tolygų pasitikėjimą savimi.
Pasirodo vyras nuo dutūkstantųjų gyvena ir dirba Anglijoje, užima rimtas pareigas o jo noras organizuoti savo šeimos fotosesiją gana keistas. „Mes kalbėsimės per skype“. – sako jis man. „Tu atvažiuosi į mano žmonos ir vaikų namus, o aš būsiu čia, Edinburge. Girdėjau apie tave gerų atsiliepimų, mačiau tavo darbus. Taip pat žinau kaip yra chaltūrinamos eilinės šeimos fotosesijos. Man nereikia tokių nesąmonių. Man reikia jausmo. Ar supranti ką reiškia su savo šeima kiekvieną dieną bendrauti per skype? Noriu, kad užfiksuotum mus skiriantį atstumą mano vaikų akyse.“
Padėjus ragelį iki šios dienos jaučiuosi keistai. Šiuo metu ruošiuosi. Fotosesija numatyta kitą savaitgalį. Už kokybiškas nuotraukas gausiu penkis šimtus eurų. Už nekokybiškas — negausiu nieko. Štai tokia šeimos fotosesija manęs laukia. Reikia pasirūpinti nauju fiksuoto židinio objektyvu.
