Bene svarbiausia didžiųjų švenčių dalis– šventiniai pietūs ar vakarienė. O kokie pietūs be ypatingų patiekalų ant šventinio stalo? Puiku, kai šeima didelė ir šeimininkė turi būrį pagalbininkų virtuvėje, tačiau kartais joms tenka prie puodų suktis ir vienoms. Tik tuomet jau ir pačios šventės apkarsta – nė nespėji pabendrauti su giminėmis, o per kojas jau kerta nuovargis.
Kaip pasiruošti šventiniam artimųjų susibūrimui, kad darbas virtuvėje neišsunktų visų jėgų ir per kuo trumpesnį laiką pagamintumėte kuo daugiau patiekalų? Kokio tipo patiekalus geriau gaminti, kad neiššoktumėte aukščiau bambos ir paruoštumėte stalą laiku?
– To, ką galima pasigaminti iš vakaro, negaminkite paskutinę minutę. Priklausomai nuo šventės galima atrasti bent kelias dešimtis įvairių patiekalų idėjų, kurie patiekiami kaip šalti užkandžiai ir pagaminti iš vakaro kitą dieną būna net skanesni. Štai silkė – lietuviai ją mėgsta valgyti ne tik per Kalėdas, o įvairiomis progomis. Ją galima pagardinti įvairiais padažais ar marinatais ir per naktį nuo jų žuvis tampa tik gardesnė. Taip pat daug skanesni iš vakaro pagaminti trapios tešlos krepšeliai su įvairiais įdarais – nuo krevečių, ikrų iki žalumynais paskanintos varškės – švieži krepšeliai labai trupa, o šiek tiek pastovėję jie nuo įdaro sudrėksta ir tampa lengviau valgomi.
– Karšti patiekalai gali „madingai“ vėluoti. Štai apie karštuosius patiekalus nusistovėjęs kiek kitoks požiūris. Kiekvienoje kultūroje nerasime tokių šventinių pietų ar vakarienės, kur pagrindinis patiekalas būtų patiekiamas iškart atėjus svečiams. Šventinis stalas atlieka ne tik baldo funkciją, o yra artimųjų susibūrimo vieta, kurioje dalinamasi atsiminimais, įspūdžiais, bendraujama. Tad kuo vėliau ateis karštasis patiekalas, tuo daugiau prie stalo spėsite pabendrauti su giminėmis ar draugais. Taigi, jei iki svečių atvykimo liko pora valandų ir dar kažko nespėjote, palikite tą antį ramybėje – iškepsite ją vėliau.