Visos baimės prasideda nuo klausimo „o jeigu?“ Viešasis kalbėjimas yra įgūdis, reikalaujantis nuolatinės praktikos. Norėdami laisvai kalbėti ir nesinervinti, turime tuo ne tik domėtis, bet ir nuolat tai praktikuoti. Suteikite sau galimybę kuo labiau prieštarauti savo auditorijai. Norime parodyti įdomius ir kūrybiškus viešojo kalbėjimo pratimus, kuriuos galėsite žaisti draugų rate vakarėlio metu ar geriau pažinti vienas kitą.
Atsitiktinių daiktavardžių istorija, kuri padės lavinti įgūdžius
Paruoškite žodžių korteles su įvairiais daiktavardžiais. Psichologų teigimu, jiems reikia bent 50 kortų, o kuo daugiau kortų, tuo smagiau žaisti. Kortelėse gali būti įvairių žodžių, tokių kaip paukštis, ragana, mėnulis, ratas, užtemimas, audra, akys, žvakidė, paveikslas, aureolė, tvartas, žemė, mergaitė, garas ir kt. Kortas reikia įdėti į dėžutę, sumaišyti ir dalintis. Nematomai, žaidėjas turi ištraukti 2 kortas ir sujungti ištrauktus žodžius, kad papasakotų istoriją. Istorija turi turėti įvadą, pamokymą ir pabaigą, tačiau svarbu, kad istorija nebūtų sudėtinga, paini ir ilga. Kai užduotis su 2 kortomis bus sėkminga, kortelių skaičius padidės. Ištraukite dar 2 kortas, iš viso 4, pagal šią istoriją, kad pakartotumėte, kortelių skaičius padidėja net iki 10. Papasakojęs istoriją iš 10 kortų, į scenos centrą nueina kitas žaidėjas. Ir taip tęsiasi.
Daikto istorija ir įvykis… Ką tai turi bendro?
Paruoškite įvykių ar daiktų sąrašą, pavyzdžiui, antspaudai, dantų fėja, zebro kaspinas, Gegužės 1-oji, ledai, kaulai, vežimėliai ir pan., ir papasakokite jų istorijas. Savo kalboje venkite sunkiai įsimenamų faktų. Kuo labiau atsipalaiduosite, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų istorija bus laisva, įdomi ir improvizuota. Paruoškite pasakojimų pabaigų sąrašą, pvz: „Tik padarykite tai“, „Briliantai yra amžini“, „Jis nugrimzdo į plačiuosius Atlanto vandenis“, „ Ten buvo pragariškai karšta“, „Meilė priverčia pasaulį suktis“, „ Amžinasis gyvenimo ratas“, „ O karalius ir toliau šmaikščiai juokėsi“, „ Juokingi pinigai“, „Juokas yra geriausias vaistas“… Kiekvienas kalbėtojas turi išsitraukti kortelę su parašytais istorijos pabaigos žodžiais. Žaidėjas turi 1-2 min. pasiruošti ir pasakoti istoriją, jos gale pritaikyti ir pasakyti ištrauktos kortelės žodžius. Galima daryti ir taip: scenos viduryje reikėtų sudėti įvairiausius daiktus (jais turėtų pasirūpinti žmogus, kuris planuoja vakaro žaidimus), pvz.: kopėčios, plaukų džiovintuvas, žirklės, lipni juostelė, žvakė, tapkės, knyga – A. de Sent Egziuperi „Mažasis princas“ ir pan.. Kiekvienas dalyvis atėjęs kalbėti turi papasakoti istoriją, pasakojime panaudojant bent 1 daiktą iš scenos, esminė taisyklė, jog istorija turi būti reali, o jos pagrindinis veikėjas turite būti jūs.
Tai tikriausiai melas. Šis žaidimas lavina vaizduotę, laisvę ir pasitikėjimą savimi
Žaidėjai turi ne tik kalbėti prieš auditoriją, bet ir atidžiai stebėti kitų dalyvių kūno kalbą – neverbalinį bendravimą. Kiekvienas dalyvis turi gauti 1-2 daiktus ir 1-2 korteles. Daiktai gali būti įvairių rūšių (turi būti paimti iš žaidimo dalyvių, kiti jų nemato) ir dedami į nepermatomas dėžutes ar maišelius. Po to kiekvienas dalyvis turi gauti 1-2 daiktus ir 1-2 korteles su tekstu. Galima užrašyti žodžius, pavyzdžiui: Kai buvau jaunas…, įsimintiniausias nuotykis 2014 m. Liepos 2 d…. geriausia kalėdinė dovana… mano svajonė ateičiai… mano šeima ir t.t. Kiekvienas dalyvis turi pažymėti, kuri kalba, jo manymu, yra netikra. Laimi tas kalbėtojas, kuris gali labiausiai įtikinti auditoriją.
Išbandykite ir pajuskite kalbėjimo laisvumą ir norą kalbėti ir bendrauti. Žaidimai turėtų tai padėti padaryti.
