Triušiena šiuo metu nėra pati populiariausia mėsos rūšis mūsų šalyje, tačiau dėl sparčiai populiarėjančio sveiko gyvenimo būdo, didėja ir triušių mėsos paklausa. Šie gyvūnai Lietuvoje auginami jau daugiau nei šimtą metų, todėl ir jų veisimas po truputį užkariauja rinką. Triušius galima veisti dėl veislės (siekiant išlaikyti pačius aukščiausius standartus) arba dėl mėsos – kaip pradėti veisti šiuos gyvūnus?
Pasiruošimo darbai turėtų prasidėti likus šiek tiek mažiau nei mėnesiui prieš veisimą – tuomet triušai pradedami gerai šerti, kadangi tokiu stengiamasi užtikrinti, jog gims sveiki ir stiprūs palikuoniai. Tie, kurie triušių veisimu užsiima profesionaliai, dažnai naudoja ir dirbtinio apvaisinimo priemones, kurios suteikia galimybę paprasčiau apvaisinti patelę. Tam, kad iš triušio būtų paimta sėkla, reikalinga speciali įranga, todėl kai nesinori į šį įrenginį investuoti, triušiai poruojami tradiciniu būdu – patelė įleidžiama į narvą pas patiną ir tuomet toliau stebima besiklostanti situacija.
Apvaisinimas įvyksta tuomet, kai patinas krinta ant šono ir išleidžia į cypimą panašų garsą – tuomet rekomenduojama patelę iš narvo išimti, o po pietų ir vėl gražinti atgal. Šiuo atveju svarbu prisiminti, jog triušio kergimo galimybės yra maždaug keturi kartai per parą, tačiau nereikėtų daryti didelių pertraukų, kadangi šis skaičius gali ir sumažėti. Praėjus nepilnai savaitei, patelę reikėtų dar kartą gražinti į patino narvą ir po to stebėti, ar apvaisinimas tikrai pavyko. Nėščia patelė būna beveik mėnesį laiko ir tuo metu jai reikalinga speciali priežiūra, tiek kalbant apie narvo priežiūrą, tiek ir apie duodamus pašarus.
Triušio atitikimas veislei paaiškėja tik praėjus maždaug keturiems mėnesiams po gimimo, o jeigu pastebimi tam tikri veisliniai defektai, šis gyvūnas iš karto yra suvartojamas mėsai.
