Elektroninę muziką kuria elektroniniai garso generatoriai. Ji pasižymi unikaliu tembru, tembrų deriniu, įvairiais garso efektais, kurių negali išgauti nei kiti instrumentai, nei žmonių balsai. Elektroninės muzikos skambesį formuoja pats kompozitorius, keisdamas įvairių garso generatorių, laiko-dažnio charakteristikų keitiklių, elektrinių filtrų, moduliatorių ir kitų prietaisų aukštį, garsą ir tembrą. Sukurti garsai įrašomi į magnetofonus, kompaktinius diskus, garso plokštes, o vėliau įrašai perjungiami į juos įtraukiant naujus garsus.
Sukurkite naują garso sistemą, pagrįstą akustika, tembru ir ritmu – tai bus elektroninė muzika
Kartais elektroninės muzikos skambesį papildo tradicinė muzika. Elektroninė muzika dažniausiai naudojama spektakliuose, filmuose ir radijo programose, dažniausiai ją kuria avangardo kompozitoriai. Pirmasis elektroninės muzikos kūrinys XX a. Ją septintojo dešimtmečio pradžioje Kelno transliavimo studijoje sukūrė kompozitoriai H. Eimertas, R. Beyeris, fizikas W. Meyeris-Eppleris ir garso inžinierius F. Enkelis. Vėliau šioje studijoje sukūrė K. Stockhausen. Jungtinėse Amerikos Valstijose (Kolumbijos universiteto tyrimai) elektroninę muziką pirmieji sukūrė V. Usačevskis ir O. Lueningas. Lietuvoje elektroninės muzikos raida prasidėjo 1961 metais Lietuvos muzikos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir dramos akademija). Tobulėjant technologijai, sintezatoriai, anksčiau buvę tik įrašų studijose, tapo prieinami visiems, tiek solo atlikėjams, tiek grupėms. Elektroninės muzikos įrašymo ir arangavimo procesas taip pat buvo demokratizuotas, kad dabar tai įmanoma padaryti namuose. Žinoma, jūs taip pat visada galite eiti į įrašų studiją.
Kurdami elektroninę muziką naudokite sintezatorių
Žodis „sintezatorius“ tapo universaliu žodžiu visiems elektroniniams muzikos instrumentams, tačiau iš tikrųjų sintezatoriai kuria muziką: ritmą, natas, mušamuosius. Pirmasis sintezatorius, pvz., Moog Minimoog, vienu metu gali sukurti tik vieną natą (mono). Šie sintezatoriai negali leisti kitų smulkių natų, kaip ir kiti instrumentai, nors paspaudus du klavišus vienu metu, kai kurie iš jų gali atkurti tas pačias natas, bet su skirtingomis oktavomis. Nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio akordams formuoti buvo sukurti sintezatoriai, galintys vienu metu sukurti kelias natas (polifoniją). Daugelis ankstyvųjų sintezatorių buvo atskirti nuo mechanizmų, valdančių jų skleidžiamus garsus. Šiais laikais dauguma elektroninių muzikos instrumentų valdymo blokų, ypač laisvalaikio elektroninių muzikos instrumentų, turi įmontuotus sintezatorius.
Norėdami valdyti sintezatorių, naudokite įrenginio valdymo sistemą
Pirmąjį sintezatorių galima valdyti įjungiant jungiklį, sukant rankenėlę arba (jei yra) padėjus ranką ant instrumento. Pirmoji moderni valdymo sistema labiau atitiko muzikantų poreikius ir leido jiems valdyti įrangą per skaitmeninę instrumentų sąsają (INIM). Kai kurios valdymo sistemos aprašytos aukščiau.
Klaviatūra – tai dažniausiai naudojama sintezatoriaus valdymo sistema. Šios klaviatūros gali imituoti tikros fortepijono klaviatūros dydį (88 natos, 7 oktavos) arba mažos kaip žaislinis fortepijonas (25 natos, 2 oktavos). Pramoginės klaviatūros dažniausiai turi 49, 61 arba 76 natas (4,5 arba 6 oktavos). Kai kurios klaviatūros imituoja tikrus fortepijonus su stipriais klavišais, o kitos turi spyruoklinius klavišus. Tarp jų yra keletas. Daugelis žmonių yra jautrūs prisilietimui, o tai reiškia, kad garsumas priklauso nuo klavišų. Pasirinkite galingą operacinę sistemą, kurią gerai žinote. Nors elektroninei muzikai sukurti pakanka elektroninių muzikos instrumentų, norint ją sukurti, reikia įsigyti kompiuterį. Galite naudoti stacionarų kompiuterį arba nešiojamąjį kompiuterį. Jei norite kurti savo muziką iš fiksuotos vietos, vis tiek geriausia naudoti stacionarų kompiuterį. Jei norite kurti muziką iš skirtingų vietų, pavyzdžiui, turo metu, turėtumėte pasirinkti nešiojamą kompiuterį. Naudokite jums labiausiai pažįstamą operacinę sistemą, tačiau pabandykite turėti naujausią versiją.
