Tūkstančius metų grūdai buvo pagrindinis žmonių maistas ir gyvulių pašaras, o pastaruoju metu – kaip atsinaujinantis energijos gamybos ir pramonės šaltinis.
Žmonės laukinius grūdus kaip maisto šaltinį naudojo maždaug dar prieš 32 000 metų. Naudoja įvairias grūdines kultūras ir šiandien: beveik visose, žemės ūkiu užsiimančiose šalyse, didžioji dalis dirbamos žemės yra užsėjama grūdinėmis kultūromis.
Grūdai – maistas žmonėms ir gyvuliams
Žmonių mitybai daugiausia naudojami kviečiai, kukurūzai, ryžiai, soros, avižos, rugiai ir miežiai. Gyvūnų pašarui daugiausia naudojami kvietrugiai, avižos, miežiai ir kukurūzai.
Kviečiai yra grūdų rūšis. Didžiausi kviečių augintojai pasaulyje yra Kinija (apie 135 000 000 tonų per metus) ir Indija, po jos seka Rusija ir JAV. Bendrai pasaulyje yra pagaminama apie 761 000 000 tonų – miltų, duonos, sausainių, makaronų ir kt.
Kiek grūdų rūšių yra?
Javai tai bendrinis grūdų rūšių pavadinimas ir apima daugybę veislių, tokių kaip kviečiai, spelta, avižos, soros, miežiai, rugiai, ryžiai, kukurūzai ir kviečių bei rugių hibridas: kvietrugiai. Kviečiai yra dažniausiai auginami grūdai, po jų seka miežiai gyvulių pašarui ir salykliniai miežiai.
Kai kurios javų rūšys gali būti klasifikuojamos į žieminius ir vasarinius javus.
- Žieminiai grūdai: sėjami rugsėjį, o derliaus tikimasi liepą. Šie grūdai toleruoja žemą lauko temperatūrą. Mūsų platumose auginami žieminiai rugiai, žieminiai miežiai, žieminiai kvietrugiai ir žieminiai kviečiai. Žieminių grūdų privalumas – jie duoda didesnį derlių nei vasariniai grūdai.
- Vasariniai grūdai: jiems sunokti reikia tik vidutiniškai šešių mėnesių. Jie sėjami kovo mėnesį, o derlius nuimamas liepos mėnesį. Vasariniai miežiai, kukurūzai ir sėklinės avižos yra pagrindiniai vasariniai augalai, auginami Vidurio ir Rytų Europoje, kiek anksčiau buvo naudojamos ir soros. Mažiau populiari kultūra – vasariniai rugiai ir vasariniai kviečiai.
Grūdinių kultūrų auginimo ypatybės
Grūdų auginimas priklauso nuo jų rūšies. Kiekviena kultūra turi savo reikalavimus dirvožemiui, apdirbimui, apsaugai ir pan. Jiems geriausiai tinka švelnus molio dirvožemis. Taip pat labai svarbu užtikrinti optimalų drėgmės lygį. Tam gali padėti tokios pagalbinės priemonės, kaip grūdų drėgmės matuoklis. Apskritai kviečiai, lyginant juos su kitomis grūdinėmis kultūromis, yra reiklesni. Sėjant, sėjos gylis turi būti 4 cm. Auginamas augalas užauga nuo 0,5 iki 1 metro aukščio. Viename augale yra 2-3 stiebai su varpomis, iš kiekvienos varpos išsivysto apie 20-40 grūdelių. Nuėmus javų derlių, šiaudai lieka lauke kaip trąša arba tarnauja ūkininkams kitose srityse. Kviečiai yra atsparūs šalčiui iki -20 laipsnių Celsijaus, bet mėgsta vidutinio klimato sąlygas. Todėl Lietuvoje tai populiariausia grūdinė kultūra.
Avižų grūdai auga ne ant varpų, kaip miežiai ar rugiai, o ant spygliuočių. Anksčiau avižos buvo naudojamos kaip pašaras gyvuliams, šiandien avižos yra svarbios žmonių mitybai.
Speltų, kaip grūdų veislės, poreikis vis auga jau pastaruosius keletą metų. Tai gana svarbi grūdinė kultūra dėl jos derliaus kiekio, derliaus stabilumo ir gamybos lankstumo. Sėjos gylis vidutinio sunkumo ir sunkioje dirvoje yra apie 3-7 cm. Dėl lukštenimo procesų spelta tampa sudėtingesnio auginimo grūdais, nors jie yra mažiau reiklūs ir atsparesni ligoms nei, pvz., kviečiai. Speltos derlius nuimamas liepos–rugpjūčio mėn., priklausomai nuo paskirties ir oro sąlygų.
Nepaisant to, kokio gero derliaus galite tikėtis iš tam tikrų grūdinių kultūrų, sumanus ir inovatyvus ūkininkas į savo ūkį integruoja įvairias technologijas ir pagalbines priemones. Kad pasiektų maksimalų darbo efektyvumą, ūkininkai į techniką integruoja tokias priemones, kaip GPS, automatinio vairavimo sistemos bei lygiagretaus vairavimo įranga. Apie tai daugiau galite sužinoti čia: http://www.iagro.lt/produktai/produktai/lygiagretaus-vairavimo-iranga/.
