Kartais pasitaiko, kad iš tiesų viskas būna ne taip kaip įsivaizdavome. Kartais užsispyrę giname savo nuomonę, manydami, jog tai tikriausia tiesa – mūsų patirtimi įgytos žinios. Ar pažįstate tą jausmą kai jau suprantate, jog klydote? Ir kas tuomet dedasi galvoje? Grumiasi du pasirinkimai: garbingai atsiprašyti ir pripažinti savo klaidą, gal net padėkoti už suteiktas tikslias žinias arba ir toliau ginti savo „netiesą“ ir viltis, jog niekas nesumanys „pagooglinti“. Taigi, štai vienas iš mitų ir tiesa iš sporto pasaulio.
Medalis tai smulkusis skulptūros kūrinys primenantis monetą. Jo paskirtis apdovanoti už nuopelnus nugalėtoją arba pažymėti dalyvavimą sporto ar kitokioje veikloje. Kodėl būtent auksas, sidabras ir bronza? Ši tradicija atkeliavo iš Olimpinių žaidynių gimtinės – senovės Graikijos, o tiksliau iš graikų mitologijos pirmaisiais žmonijos gyvenimo etapais. Aukso amžius – gyvenimas tarp dievų, sidabro simbolika – žmogus neteko galimybės gyventi su dievais ir vis vien išsaugojo amžiną jaunystę, o bronza – herojų amžiaus atspindys.
Olimpinių žaidynių sportininkai siekia laimėti aukso medalį, iškovoti sidabrą ar bent užimti trečiąją prizinę vietą – gauti bronzos medalį. Visos trys prizinės vietos tikrai garbingos, tačiau kažkodėl gavę sidabro medalį sportininkai nesijaučia laimėję sidabrą, bet jaučiasi pralaimėję auksą. Dėl to gan tikslinga sakyti: „iškovotas sidabras“. Taigi, o aukso laimėtojai labiau gali pasididžiuoti savimi nei aukso medaliu, nes pasirodo aukso medalis yra sidabrinis! Jis tik paauksuotas 6 gramais aukso. Iškovoję antrą vietą gauna sidabrinį medalį be paauksavimo, o užėmusiems trečiąją vietą įteikiami bronzos medaliai, didžiąją jų sudėties dalį sudaro varis su trupučiu alavo ir cinko, kurio vertė nesiekia dešimties litų.
Pasirodo, kad aukso medalį vadinti auksu yra tas pats kas pavyzdžiui pigius pieno išrūgų proteinus (angl. cheap whey protein) vadinti visaverčiais baltymais. Taigi, aukso medaliui svarbą suteikia tikrai ne jo medžiagiškoji sudėtis, o simbolinė reikšmė – varžybų pergalės trofėjus.
Ne be reikalo buvo paminėti ir pieno išrūgų proteinai: norėdami būti sveiki ir stiprūs kaip Olimpo kalno dievai, valgykite baltymus (mėsą, žuvį, bananus, riešutus, džiovintus ir citrusinius vaisius, avižas bei pupeles), reguliariai sportuokite ir siekite kūno bei proto harmonijos, kaip tai darė graikai ir romėnai. Tai trys raktai padedantys lengviau pasiekti norimą rezultatą. Pamėginkite ir įsitikinsite – tai ne “olimpinio medalio mitas”.