Pirmoji mano gyvenime nėščiosios fotosesija kažką pakeitė negrįžtamai. Tai įvyko prieš penkerius ar šešerius metus, tačiau dar dabar prisimenu kiekvieną to vakaro akimirką, o nauji mažmožiai ir smulkios detalės vis išlenda ir išlenda iš pasąmonės užkaborių.
Ji buvo mano geriausio draugo brolio žmona ir aš labai jaudinausi, nes truputį bijojau akistatos su tyru nepažįstamos moters intymumu ir iki pat vakaro pradžios neturėjau sukūręs nėščiosios fotosesijos strategijos. Tai buvo vienas iš tų pirmųjų kartų, kai paprasčiausiai nežinai kaip viskas klosis.
Nėščiosios fotosesija prasideda jaunos šeimos bute, Fabijoniškėse. Jie pakviečia savo brolį ir jo draugą – pradedantį fotografą vakarienės. Kambariai jaukūs, blanki prieblanda. Mes valgome kotletus su lietuviškomis salotomis ir juoda duona; geriame jazminaičių arbatą. Maistas be galo skanus ir šviežias, o šeimos nuotaika puiki. Kalbamės apie tai, kaip jie laukia mažojo stebuklo ir juokaujame. Už lango kabo šaltas, vasario vakaras. Mano klausimai apie tai, kaip šeima norėtų, kad vyktų fotosesija taip pat kabo už lango.
Vis bandau temą pakreipti taip, kad imtume kalbėti apie reikalus, dėliotis preliminarų planą, tačiau kalba apie esmę nesirezga. Vis atsiranda linksmesnių ir įdomesnių temų.
Galiausiai nėščiosios vyras paklausia ar aš nerūkau. Pasakau, kad su mielu noru sutraukčiau cigaretę ir mes išeiname į balkoną.
„Žinai kaip aš įsivaizduoju savo šeimos fotosesiją?“ – klausia jis manęs išpūsdamas dūmus į šaltį. „Noriu, kad viskas būtų labai natūralu ir paprasta. Šiandien buvo puikus, jaukus vakaras. Mes išleisime svečius, bet tu liksi. Pagauni? Mes tvarkysimės, ruošimės gulti ir apsimesime, kad tavęs nėra. O tu ir pats įsivaizduok, kad esi nematomas. Pyškink tai, ką matysi nieko nekomentuodamas. Ar tinka?“
Tos nuotraukos buvo vienos geriausių mano gyvenime. Viskas vyko taip natūraliai ir paprastai. Vyras išleido svečius ir nuėjo plauti indų. Nėščioji sėdėjo ant virtuvės stalo ir padėjo juos šluostyti. Jie klausėsi ramios muzikos. Aš fotografavau jaukią, tylią ir labai laimingą buitį belaukiant mažo stebuklo. Tai buvo pirmoji to stebuklo fotosesija, tokia natūrali, kaip ir pats stebuklas.