Category: Augalininkystė

Žmogus su gamta bendrauja jau nuo pat mūsų eros pradžios. Iš gamtos gaunamomis gėrybėmis mes galime maitintis, tai neišsenkantis maisto šaltinis, kuriuo reikia rūpintis ir kurį reikia prižiūrėti. Pati augalininkystės sąvoka yra platesnė, augalininkystė yra tiek kultūrinių, tiek ir natūralių augalų naudojimas norint apsirūpinti maisto atsargomis. Pramonės srityje tai yra žaliava, o gyvulininkystės – pašaras. Žmonės maisto atsargomis aprūpina ne tik save, bet ir gyvulius, todėl augalininkystė pasitarnauja dvigubai.

Pasak statistikos, žmonės naudoja maždaug apie 23 000 augalų rūšių, patys augina apie 1000. Iš viso pasaulyje yra priskaičiuojama maždaug 500 000 augalų rūšių – tai iš ties didelis skaičius. Daugiausiai augalų galima rasti Azijoje, dauguma jų yra kilę iš ten, o mažiausiai – Australijoje. Augalininkystė naudojama visame pasaulyje, o Lietuvoje ji yra ypač paklausi.

Augalininkystės šakos:

• Daržininkystė. Daržininkystė – tai žemės ūkio šaka. Daržininkai augina įvairias daržoves įvairiose vietose. Vienos daržovės gali augti lauko sąlygomis, joms nereikia papildomos priežiūros, o kitos tik šiltnamio sąlygomis. Dažniausiai, norint turėti gerą derlių, daržovės yra tręšiamos trąšomis tam, kad augtų didesnės.

• Dekoratyvinė sodininkystė. Dekoratyvinė sodininkystė yra paplitusi visame pasaulyje, tačiau visai neseniai. Tai yra kultūrinių ir laukinių augalų auginimas grožio tikslais. Žmonės augalus sodina savo soduose, aplink namą, parkuose tam, kad aplinka būtų gyvesnė, gražesnė ir spalvingesnė.

• Miškininkystė. Tai gamybos sritis, kuri užsiima miško želdinimu, miško gerinimu ir miško išteklių naudojimu.

• Sodininkystė. Sodininkystė yra ištisas mokslas, kadangi tapti geru sodininku reikia žinių ir išmanymo. Sodai gali būti įvairūs: kolektyvinis, žemės ūkio, miško botanikos sodas ir panašiai.

Šios ir kitos augalininkystės šakos yra plačiai paplitusios pasaulyje. Gerai, kad domėjimasis augalininkyste nenyksta, o atvirkščiai, plečiasi ir didėja.